10 istorijų jaukiems žiemos vakarams

Žiema – tai metas, kai sulėtėjame, dažniau būname namuose ir džiaugsmo ieškome ramiose veiklose. Skaitymas - viena iš jų. Ilgi, tamsūs žiemos vakarai gali tapti nepamirštama, įkvepiančia kelione puslapiais, kviečiančiais susimąstyti, pažinti skirtingus pasaulius, o per juos – ir patį save. Atrinkau skaitinių dešimtuką: tai istorijos, kurios pakapsto kažką viduje, keičia suvokimą ar primena tai, kas gyvenime svarbiausia. Šalia skaitymo malonumo jos neša žinutę, kurią verta išgirsti. Tegu laikas su knyga būna ne tik malonus ir atpalaiduojantis, bet ir prasmingas.

Liz Moore „Miškų dievas“ - lėtas, nuoseklus, daugiasluoksnis pasakojimas. Niūri atmosfera, nepatikimi veikėjai ir daugybė istorijos vingių: kai tik pagalvoji, kad jau kažkokį siūlo galą užčiuopei, jis išslysta tau iš rankų, nes naujas posūkis nuneša į visai kitą pusę. Išskirtinis, tikrai įsimintinas ir paveikus kūrinys, su kuriuo dar norėsis mintyse kiek pabūti net paskutinį puslapį užvertus.

Sally Page „Naujų pradžių knyga“ - istorija, kuri primena gydančią draugystės galią, mažų gyvenimiškų stebuklų džiaugsmą ir tai, kad ne visos skaudžios pamokos mus skandina – kartais jos gali būti tvirta atspirtis į savo svajonių gyvenimą.

Roisín O'Donnell „Lizdo sukimas“ - autorė labai paveikiai aprašo, ką patiria moteris, nusprendusi išeiti iš toksiškų santykių. Stiprus emocinis užtaisas, kai momentais pamiršti kvėpuoti: tokia kvapą užgniaužianti įtampa ir tylus noras, kad šiai moteriai pasisektų. Tokių moterų kaip pagrindinė knygos veikėja turbūt daug kas savo gyvenime žinom, ir gal net ne kartą esam pagalvoję – tai kodėl neišeini? Pasakojime labai gražiai atskleidžiama kodėl. Ir kad išeiti yra viena, bet nesugrįžti – visai kas kita.

Elif Shafak „Ir danguje teka upės“ - nepaprastai graži trijų žmonių likimus siejanti istorija, kurios centre vanduo: tekantis, nešantis žinią, gydantis, viską nuplaunantis ir vėl atgaivinantis. Greito veiksmo, dramų ir fanfarų čia nebus, užtat bus jausmų, jautrumo, neteisybės ir tiesos. Norisi sakyti, kad tai visiška širdies knyga. Ne visiems prilips, bet kam tie daugiau nei 500 psl suskambės, įstrigs viduje ilgam. Ir vanduo niekada nebebus tiesiog vanduo.

Emilia Hart „Neklusniosios“ - trys Veivordų moterys, gyvenusios skirtingais laikais, bet viena kitos gyvenime suvaidinusios be galo svarbų vaidmenį. Vienija šias moteris drąsa gyventi savo gyvenimą ir jėga už savo įsitikinimus stoti mūru, net jei tai reikštų ėjimą prieš tai, kas kitiems įprasta. Net jei dėl to tave atstums, kritikuos, nesupras. Įkvepianti moterų drąsa, niekaip nesutramdomas vidinės laisvės siekis ir moteriškos bendrystės galia. O kur dar gamtos grožis, kiek čia jo daug buvo.

Annie Lyons „Ačiū, Eudorai Haniset viskas gerai“ - šmaikštumo pilnas, be galo jaukus ir širdį pripildantis skaitinys, kuris primins, kaip svarbu kasdien rinktis gyvenimą, į kasdienybę atvirai įsileisti gera linkinčius ir galiausiai visa šita kartais beprotiška gyvenimo kelione paprasčiausiai mėgautis.

Julie Caplin „Kavinė Kopenhagoje“ - knygos nuotaika nuneša skaitytoją į ypatingą, bandelėmis ir kava kvepiančią kavinukę Kopenhagoje, kurioje mokomasi, ką reiškia pasirūpinti kitu, kokią magija kuria šalia esantis žmogus, norintis tave išgirsti, ir kas iš tiesų yra hygge – negi tik žvakės ir graži namų aplinka? Saldus kaip cinamoninė bandelė romanas, kuris sušildys širdį ir niūresnius žiemos vakarus.

Ursula Parrott „Buvusi žmona“ - romanas apie moters gyvenimo virsmus, savęs kaip asmenybės suvokimą ir savo vietą painiame santykių su vyrais pasaulyje. Apie santykių pradžią ir pabaigą, savo savasties pametimą ir susirinkimą iš naujo, vienišumą, visuomenės nustatytas elgesio normas ir drąsą (ir baimę) gyvenimą dėliotis ne pagal jas. Pati istorija pilnut pilnutėlė skausmo ir kančios, bet autorei pavyko visą tai perteikti su ironiška šypsena ir humoru, kuriam duodu 100 balų! Šitoj chaoso ir liūdesio jūroj buvo iš ko pasijuokti, kartais skaitydama net pasimesdavau – tragedija čia ar komedija? Šiaip labiausiai tai viskas viename.

Jen Beagin „Mano šveicarė“ - jei reikėtų rinkti vieną keisčiausių skaitytų knygų, ši be konkurencijos keliautų į mano top 3. Viskas čia keista: nuo aplinkybių, darbų, namų iki spalvingų, keistai žavių veikėjų. O po juokais ir smagiom situacijom čia slypi rimtos temos ir skaudžios gyvenimo patirtys, kurios neaplenkia nei vieno, bet kiekvienas skirtingai su tuo dorojasi. Kaip įdomu čia buvo tuos skirtingus pasirinkimus stebėti, ir kaip taikliai sugebėta net ir per humorą tą skausmą perteikti! Praeityje patirtos ir iki šiandienos neišgyventos traumos čia intensyviai ieškojo kelio į šviesą.

Jo Browning Wroe „Siaubingas gerumas“ - jautri ir jausminga istorija, pasakojanti jauno vyro Viljamo gyvenimą: nuo vaikystės patirčių iki jų įtakos šiandieniniam jo gyvenimui. Kaip žingsnis po žingsnio įvairios patirtys suformuoja tavo šiandienius pasirinkimus, kurie gali skaudinti tiek tave patį, tiek šalia esančius. Čia tilpo tiek gerumo, šildančių draugysčių ir rankų, iš kurių vienos yra tos, į kurias visada gali įsikibti, ir kitos, kurios palieka. Bet toks juk tas gyvenimas? Visko pilnas. Bet tuose gerumo spinduliuose ir slypi visas jo grožis.

Knygų apžvalgininkė, soc. darbuotoja Indrė Ivonė (IG: puslapiais_vidun)