Diagnozės nauda ir žala

Psichiatrijos diagnostika – tai itin svarbus įrankis, padedantis gydytojams suprasti paciento būklę, pasirinkti tinkamiausius gydymo metodus ir palengvinti asmens gyvenimo kokybę. Diagnozė suteikia rėmus, kuriuose galima efektyviau teikti pagalbą ir pacientui, ir jo artimiesiems. Tačiau diagnozė turi ir tamsiąją pusę: kartais ji virsta stigmatizuojančia etikete, galinčia paveikti žmogaus savivertę, užkirsti kelią įsidarbinimui ar trukdyti kasdienėje socialinėje sąveikoje. Tokiu būdu psichiatrijos diagnostika tampa dviašmeniu kardu – ji vienu metu gali tiek atverti galimybes sveikti, tiek užkrauti žymę, kurią kartais sunku nusimesti. Šiame straipsnyje gilinsimės į psichiatrijos diagnozių naudą ir galimus jų pavojus: kodėl diagnozė būtina psichikos sveikatos srityje ir kaip užtikrinti, kad psichiatrinė diagnostika padėtų, o ne kenktų pacientui.

11/11/20243 min read

„Atsiverk“ psichologės dirbdamos sveikatos priežiūros įstaigose pastebi, jog noras „gauti diagnozę“ tampa įprastas. Kylančius sunkumus, savo ypatumus ar išskirtinumus žmonės vis labiau linkę pavadinti įvairiomis psichiatrinėmis diagnozėmis ir kodais. Tarptautinėje ligų klasifikacijoje (TLK) psichikos ir elgesio sutrikimai žymimi F kodu, po kuriuo slepiasi psichiatrinės diagnozės, pavyzdžiui nerimas, depresija ar šizofrenija. TLK kodų sistema apima ligas ir įvairius simptomus, patologines būkles, skundus, socialines aplinkybes, išorines priežastis ar sindromus. Svarbu aptarti, kokią naudą ar žalą gali suteikti psichiatrinė diagnozė.

Kalbant apie psichikos sutrikimų diagnozes, svarbu suprasti, kad tokių ligų išraiška dažnai skiriasi nuo kitų somatinių ligų. Skirtumai susiję su simptomų atsiradimo priežastimis - somatinių ligų požymiai ir jų priežastys dažnai būna apčiuopiamos ir matomos, t.y., jos atsiranda dėl organų funkcijų ar kūno sistemų sutrikimų. Psichiatrinės ligos dažniausiai siejamos su nervų sistemos ar psichikos, elgesio pokyčiais, kurių kilmė ne visada gali būti siejama su kūno organų funkcijų sutrikimais. Priklausomai nuo priežasčių kilmės, skiriasi ir tyrimų planas. Kadangi psichikos sutrikimai negali būti pamatuojami konkrečiais laboratoriniais tyrimais ar vien tik vaizdiniais tyrimais, gydytojai psichiatrai bei psichologai naudoja stebėjimą, klinikinį interviu, įvairias simptomų vertinimo skales ir kitus psichodiagnostinius metodus. Čia svarbus gydytojų psichiatrų ir psichologų bendradarbiavimas. Norint patvirtinti diagnozę, susijusią su psichikos sveikatos problemomis, gydytojų ir psichologų komandos dažniausiai rengia konsiliumus, aptaria atvejus bei surenka detalias anamnezes.

                      Diagnozės nauda

  • Diagnozė suteikia pavadinimą tiems simptomams ar sunkumams kuriuos patiriate ir tai leidžia geriau suprasti „kas su manimi dedasi?“ bei didinimą jausmą, kad galima keisti prastą savijautą. Tai gali palengvinti suvokimą apie tai, kas dedasi su mumis ar kokios pagalbos reikia. Tai gali mažinti neapibrėžtumo, nežinomybės, nerimo jausmus.

  • Turint oficialią diagnozę, gydytojai gali pasiūlyti tinkamą pagalbą, medikamentus, gydymo būdus, kurie praeityje padėjo kitiems, taip pat suteikti jums prieigą prie kitų specialistų ir paslaugų, jei jų reikia.

  • Diagnozės turėjimas gali suteikti galimybę jungtis į bendruomenes ir rasti bendraminčių, žmonių, galinčių padėti ir patarti, nes jie gyvena su tokiais pačiais ar panašiais sunkumais. Tai padeda sumažinti vienišumo jausmą bei padidina bendrystės ar atjautos jausmus. Diagnozės gali padėti suburti žmones, į paramos grupes, savitarpio pagalbos grupes, grupinę terapija, internetinius forumus. Kai kurios psichikos sveikatos būklės gali sekinti ir trukdyti kasdieninio gyvenimo produktyvumui, todėl palaikymas yra labai svarbus.

  • Teisingos diagnozės priėmimas gali padėti sumažinti kaltės jausmą, o tinkamas gydymas gali padėti atkurti savęs pasitikėjimą, jausmą, kad aš galiu toliau siekti gyvenimo tikslų.

  • Jei turite oficialią diagnozę, mokyklos ir darbo vietos yra linkusios prisitaikyti prie jūsų poreikių. Kartais gali paprašyti rekomendacijų iš gydymo įstaigos, kad tik galėtų jums padėti.

  • Specifinės diagnozės suteikia žmogui galimybę gauti išskirtinas, specialias kompleksines paslaugas. Nuo kai kurių diagnozių priklauso galimybė gauti neįgalumą, ar finansinę paramą iš valstybės.

  • Kreipiantis pagalbos į specialistą (psichologą, psichoterapeutą) diagnozė padeda suprasti kylančius sunkumus ir specialistas gali taikyti labiau tinkamą intervenciją.

                          Diagnozės žala

  • Ne visas diagnozes nustatyti lengva. Kai kuriems žmonėms diagnozės nustatymas gali būti ilgas ir įtemptas procesas, ypač jei jaučiami simptomai yra būdingi kelioms diagnozėms. Tada sutrikimų diferenciacija užtrunka, yra apsunkinta ir ilga. Skirtingi specialistai gali matyti iš savo perspektyvos ir tada gydymas tampa apsunkintas, gali būti siūlomi skirtingi medikamentai, kol randamas individualiai tinkamas gydymas.

  • Diagnozė taip pat gali virsti pasiteisinimu, o tai neskatina siekti pokyčių. Keisti asmenybės savybes ar ilgalaikį elgesį gali būti ne tik baisu, bet ir sunku. Tačiau noras keisti netinkamus elgesio modelius ar taisyti netinkamus santykius gali teigiamai pakeisti jūsų požiūrį į gyvenimą.

  • Deja, tam tikra stigma vis dar išlieka dėl tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų. Nors stigma mažėja, gali būti, kad psichikos sveikatos diagnozė gali sukelti tam tikra diskriminaciją. Išgyvenant patyčias ar diskriminaciją raginame nebijoti kreiptis pagalbos, ieškoti socialinės paramos bei palaikymo.

  • Gavus diagnozę gali padidėti noras izoliuotis, atsiskirti nuo visuomenės arba visuomenė gali išstumti savo bendruomenės narius dėl baimių ir psichikos sveikatos stereotipų.

  • Gali būti apribojimai vairuoti, turėti ginklo leidimą, tačiau tai priklauso nuo diagnozės ir sutrikimo sunkumo, visą informaciją apie ribojimus suteiks gydytojas.

Negalima surašyti visų įmanomų teigiamų ir neigiamų aspektų. Svarbiausia jūsų psichologinė būsena ir pritaikyta pagalba jums. Nebijokite pasikalbėti su patikimu žmogumi, dalintis jausmais, emocijomis, išgyvenimais. Pasikalbėkite su bet kuo, kuo pasitikite, nesvarbu, ar tai draugas, tėvas, mokytojas, psichologas. Ieškokite palaikymo ir bendraminčių, kai sunku visada galite kreiptis į pagalbos linijas (https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/). Skirkite laiko sau, pailsėkite, skirkite laiko pomėgiams. Taip pat labai svarbus darbo ir poilsio režimas. Galite medituoti, užsiimti sportine veikla. Ieškokite būdų, kurie būtent jums padėtų leisti jaustis geriau, ramiau.