Kodėl bijome būti palikti?
Baimė būti paliktam gali turėti ryšį su ankstesnėmis santykių patirtimis. Sužinokite, kodėl kyla santykių nerimas ir kaip jį geriau suprasti.
7/13/20263 min read
Kai santykiai tampa vieta, kur ieškome saugumo
Baimė būti paliktam dažnai susijusi ne tik su galimu santykių praradimu. Kartais giliau slypi baimė to, ką tas praradimas reikštų apie mus pačius. Pavyzdžiui:
„Jeigu mane paliks, vadinasi, nesu pakankamai geras.“
„Jeigu žmogus nutols, liksiu vienas.“
„Jeigu parodysiu savo poreikius, galiu būti atstumtas.“
Tokios mintys gali paskatinti elgesį, kuriuo žmogus bando apsisaugoti nuo galimo skausmo:
dažnai ieškoti patvirtinimo („ar tikrai viskas gerai?“);
labai bijoti konfliktų;
slėpti savo poreikius;
stipriai reaguoti į mažus atstumo ženklus;
nuolat analizuoti kito žmogaus elgesį.
Svarbu suprasti – tai nėra sąmoningas pasirinkimas. Dažnai tai yra išmoktas būdas saugotis nuo emocinio skausmo. Praeities patirtys gali veikti dabartinius santykius per būda apsisaugoti. Jeigu žmogaus ankstesnė patirtis buvo susijusi su nenuspėjamumu, emociniu atstumu ar atstūmimu, smegenys gali tapti jautresnės galimai grėsmei santykiuose. O vidinė „apsaugos sistema“ pradeda veikti per daug gerai, net ir tada, kai situacijos, kurios nėra pavojingos traktuojamos kaip keliančios grėsmę. Iš esmės smegenys ima galvoti: „Jeigu pastebėsiu pavojų anksčiau, galėsiu apsisaugoti.“
Pastebėti savo automatines mintis.
Ką aš iš karto pagalvoju, kai žmogus nutolsta?
Atskirti praeitį nuo dabarties.
Ar ši reakcija labiau susijusi su tuo, kas vyksta dabar, ar su ankstesne patirtimi?
Mokytis nuraminti save.
Ne kiekvienas atstumas reiškia praradimą. Ne kiekvienas konfliktas reiškia santykio pabaigą.
Kurti saugesnį santykį su savimi.
Kai žmogus jaučiasi vertingas nepriklausomai nuo kito žmogaus reakcijų, santykiuose atsiranda daugiau ramybės.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Jeigu baimė būti paliktam nuolat trukdo kurti santykius, kelia stiprų nerimą, verčia abejoti savimi ar skatina elgesį, kurio pats žmogus nesupranta, pokalbis su psichologu gali padėti geriau suprasti šių reakcijų priežastis.
Baimė būti paliktam dažnai nėra vien apie kitą žmogų. Ji gali būti susijusi su tuo, kaip anksčiau išmokome suprasti meilę, artumą ir savo vertę santykiuose. Suprasti savo reakcijas nėra kaltinimas sau ar praeičiai. Tai galimybė geriau pažinti save ir kurti santykius, kuriuose daugiau pasitikėjimo ir saugumo.
Psichologinis konsultavimas gali padėti atpažinti išmoktus santykių modelius ir kurti naujus, labiau saugumą suteikiančius būdus būti santykyje.
Ar galima pakeisti šiuos santykių modelius?
Taip. Nors ankstyvos patirtys yra svarbios, jos nenulemia viso žmogaus gyvenimo. Santykių suvokimas gali keistis per naujas, saugesnes patirtis ir geresnį savo reakcijų supratimą. Pirmieji žingsniai gali būti:
Mūsų patirtys formuoja tai, ko tikimės iš santykių
Nuo pat vaikystės mokomės, kaip veikia artimi santykiai. Stebėdami ir patirdami santykį su svarbiais žmonėmis, formuojame tam tikrus lūkesčius:
ar galiu tikėtis pagalbos, kai man sunku?
ar mano jausmai yra svarbūs?
ar kitas žmogus liks šalia, kai man reikės artumo?
ar turiu kažkaip pasikeisti, kad būčiau priimtas?
Šie lūkesčiai dažnai veikia automatiškai. Mes jų sąmoningai nepasirenkame, tačiau jie gali turėti įtakos tam, kaip interpretuojame kitų žmonių elgesį. Pavyzdžiui, vienas žmogus partnerio tylą gali suprasti kaip paprastą nuovargį ar užimtumą. Kitas gali iš karto pagalvoti: „Jis tolsta", „Aš kažką padariau ne taip", „Gal jis nebenori būti su manimi.“. Skirtumas dažnai slypi ne pačioje situacijoje, o tame, kokią reikšmę jai suteikiame.Santykių ar pasitikėjimo modeliai nėra sukuriami iš vienos konkrečios situacijos. Jie formuojasi per daugybę pasikartojančių santykio patirčių.
Pavyzdžiui, vaikas, kuris dažniausiai patiria, kad suaugęs žmogus pastebi jo poreikius, reaguoja į emocijas ir suteikia pagalbą, gali susiformuoti lūkestį:
„Kai man sunku, kažkas gali man padėti.“
Tuo tarpu vaikas, kurio poreikiai dažnai lieka nepastebėti arba reakcijos į jį yra nenuspėjamos, gali išmokti kitokio santykių modelio:
„Mano poreikiai nėra tokie svarbūs.“ arba „Artimi žmonės gali būti nepatikimi.“
Svarbu pabrėžti, kad šie modeliai nėra sąmoningai pasirenkami įsitikinimai. Jie vystosi kaip prisitaikymo prie aplinkos būdas.
Kodėl vieni žmonės santykiuose lengvai pasitiki kitais, o kiti nuolat bijo būti atstumti? Kodėl tam tikrose situacijose mūsų reakcijos atrodo stipresnės nei pati situacija? Psichologijoje tai dažnai siejama su tuo, kaip mūsų ankstesnės santykių patirtys suformavo supratimą apie artumą, saugumą ir pasitikėjimą kitais žmonėmis.
