Meilė - kas tai?
Atsiverk komanda
5/12/2025
Pavasaris, pirmos vasaros dienos, tai laikas, kai atgimsta ne tik gamta, bet ir mes, mūsų kūnas ir mintys. Šį laiką mes siejame su atgimimu, tačiau taip pat ir su įsimylėjimu ar meile. Jau nuo senų laikų pavasaris ar ankstyva vasaros pradžia, kai gamta atgyja, siejamas su meile dėl kelių priežasčių – biologinių, psichologinių ir kultūrinių. Biologiškai šiuo metu žmonių ar gyvūnų organizmuose vyksta hormonų pokyčiai – šiltesnė temperatūra ir ilgesnės dienos skatina serotonino, dopamino ir oksitocino gamybą – šie „meilės hormonai“ gerina nuotaiką, didina potraukį ir skatina artimumą. Šiuo metu taip pat bunda ir gamta - augalai žydi, gyvūnai poruojasi, o žmogaus biologija nėra visiškai atskirta nuo gamtos ciklų. Kadangi kultūra neatsiejama nuo žmogaus prigimties, mitologija ir tradicijos taip pat siūlo kelis pavyzdžius, kuo gali būti ypatingas šis laikas. Daugelyje kultūrų pavasaris siejamas su vaisingumu ir meile, pavyzdžiui, graikų mitologijoje minima Afroditė – meilės deivė – dažnai vaizduojama su pavasario gėlėmis, o pavasario šventės: Velykos, Beltainas (keltų vaisingumo šventė), Japonijoje – sakurų žydėjimas, simbolizuoja naują meilės ar atgimimo pradžią.
Psichologija yra neatsiejama žmogaus ir gamtos dalis, todėl atėjus pavasariui kviečiame pasidomėti daugiau apie meilę.
Apie meilę psichologijoje kalba daug autorių, pavyzdžiui, Robert Sternberg, tyrinėja tradicinę meilės teoriją, John Bowlby ir Mary Ainsworth nagrinėja kodėl vieni žmonės santykiuose jaučiasi saugūs, o kiti ne (Prieraišumo teorija), Esther Perel apie meilę ir aistrą ilgalaikiuose santykiuose. Meilė neatsiejama santykio dalis, todėl dėmesio jai psichologijos tyrimų lauke netrūksta. Šiame straipsnyje skirsime dėmesio ir panagrinėsime kelių autorių mintis apie meilę.
Helen Fisher, neuromokslininkė ir antropologė, tyrinėjo meilės neurocheminius procesus ir nustatė tris meilės stadijas, kurių metu dominuoja skirtingi hormonai:
Geismas – skatinamas testosterono ir estrogeno.
Romantiška meilė – stiprina dopaminas, kuris sukelia euforijos jausmą.
Prisirišimas – susijęs su oksitocinu ir vazopresinu, kurie stiprina ilgalaikį ryšį.
Pirmaisiais įsimylėjimo mėnesiais žmonės patiria intensyvų dėmesio sutelkimą į savo partnerį – tai gali siekti net 90% mūsų minčių ir emocinės energijos.
Įsimylėjus aktyvuojasi dopamino sistema, kuri susijusi su malonumu, motyvacija ir priklausomybe. Tai gali sukelia „obsesines“ mintis apie mylimą žmogų, todėl jis užima beveik visą mūsų dėmesį. Taigi, mūsų mąstymas tampa kaip siauras tunelis - mes skiriame 90% savo dėmesio ir negalvojame apie nieką kitą, išskyrus savo partnerį. Tai paaiškina, kodėl įsimylėję žmonės gali nuolat galvoti apie savo antrą pusę, tikrinti žinutes, svajoti apie bendrą ateitį.
Mokslininkė kalba ir apie priklausomybės efektą - įsimylėjimą lygina su narkotine priklausomybe, nes smegenys išskiria didelį kiekį dopamino, kuris sukelia euforiją ir verčia ieškoti daugiau sąlyčio su partneriu, panašiai kaip ir priklausomybių nuo narkotikų, alkoholio ar kitų medžiagų, veiklų. Todėl kai santykiai nutrūksta, žmonės gali jausti „meilės abstinenciją“ ir gali išgyventi skausmo bei netekties jausmus.
Roberto Sternbergo meilės triados teorija yra viena žymiausių psichologinių teorijų apie meilę. Meilės triados teorija pagal Robertą Sternbergą aiškina, kad meilė susideda iš trijų pagrindinių komponentų: aistra (seksualinis geismas), įsipareigojimas (sprendimas išlaikyti meilę) ir intymumas (emocinis artumas). Įvairios meilės rūšys atsiranda derinant šiuos elementus, o tik visų trijų komponentų derinys sukuria visavertę, tobulą meilę. Trikampio forma vaizduoja šių komponentų pusiausvyrą santykiuose.
Meilės rūšys priklauso nuo komponentų derinio:
Tik intymumas → Draugiška meilė
Tik aistra → Įsimylėjimas
Tik įsipareigojimas → Tuščia meilė
Intymumas + aistra → Romantiška meilė
Intymumas + įsipareigojimas → Draugystės pagrindu paremta meilė
Aistra + įsipareigojimas → Kvaila (nebrandžia) meilė
Visi trys komponentai → Tobula (pilnoji) meilė
Kalbėtis apie meilę yra svarbu todėl, kad meilė yra viena iš pagrindinių žmogaus gyvenimo patirčių – ji veikia mūsų emocinę gerovę, tapatybę ir gyvenimo prasmės jausmą. Atvira ir sąmoninga kalba apie meilę padeda geriau suprasti save – savo jausmus, poreikius, ribas bei lūkesčius. Taip pat tai leidžia giliau pažinti kitą žmogų, išgirsti jo patirtis ir jausmus, o tai stiprina tarpusavio ryšį, kuria pasitikėjimą ir emocinį artumą.
Meilės pokalbiai ne tik stiprina esamus santykius, bet ir padeda spręsti nesutarimus ar išvengti nesusipratimų, nes leidžia aiškiai išsakyti, ko kiekvienas tikisi iš santykių. Be to, kalbėdami apie meilę mes mokomės atpažinti, kas yra sveika ir brandi meilė, o kas – tik laikinas susižavėjimas ar žalingas prisirišimas. Tai padeda kurti tvirtesnius, ilgalaikius ir harmoningus ryšius.
Galų gale, meilė – tai daugiau nei jausmas. Tai sprendimas, atsakomybė ir nuolatinis darbas, kurį geriausiai galima atlikti tada, kai su kitu žmogumi galime apie ją atvirai ir nuoširdžiai kalbėtis.
Taigi, kodėl mums apskritai svarbu kalbėtis apie meilę?
