Miegas ir sapnai

Sapnai nuo seniausių laikų žadino žmonių smalsumą – jie buvo laikomi paslaptingais pranašais, pasąmonės balsu ar net kitu realybės sluoksniu. Nors šiandien mokslas leidžia vis tiksliau suprasti, kas vyksta mūsų smegenyse miego metu, sapnai vis dar išlieka viena įdomiausių ir mažiausiai iki galo paaiškintų žmogaus patirties sričių. Vienas dažniausių klausimų, kurį sau užduodame: ar tikrai visi žmonės sapnuoja, ar yra tokių, kurie niekada nesapnuoja? Atsakymas į šį klausimą atveria platesnį supratimą apie miegą, smegenų veiklą ir mūsų vidinį pasaulį. Kalbėti apie sapnus svarbu ne tik iš smalsumo – tai tiesiogiai susiję su mūsų psichologine ir emocine gerove. Sapnai yra neatsiejama miego dalis, o miegas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių mūsų savijautą, gebėjimą susikaupti, mokytis ir susidoroti su stresu.

Klausimas, ar visi žmonės sapnuoja, iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, tačiau atsakymas – kiek sudėtingesnis. Norint jį suprasti, pirmiausia reikia pažvelgti į patį miego procesą ir tai, kas vyksta mūsų smegenyse nakties metu.

Miegas – tai natūrali organizmo būsena, kurios metu kūnas ilsisi, o smegenys aktyviai apdoroja informaciją. Jis vyksta ciklais ir skirstomas į dvi pagrindines dalis:

NREM (lėtas miegas):

N1 – lengvas užmigimas

N2 – lengvas–vidutinis miegas

N3 – gilus miegas, svarbus fiziniam atsistatymui

REM (greitų akių judesių miegas):
Tai aktyviausia miego fazė, kurios metu smegenys veikia itin intensyviai. Būtent šioje stadijoje dažniausiai patiriame ryškiausius ir emocingiausius sapnus.

Jei žmogus pasiekia REM fazę, labai tikėtina, kad jis sapnuoja. Kadangi sveikas miegas beveik visada apima šią fazę, galime teigti, kad beveik visi žmonės sapnuoja.

Vis dėlto yra išimčių – pavyzdžiui, kai dėl tam tikrų smegenų pažeidimų žmogus praranda gebėjimą sapnuoti. Be to, naujausi tyrimai rodo, kad sapnavimas priklauso ne vien nuo REM fazės, bet ir nuo specifinių smegenų sričių aktyvumo (ypač pakaušio–momenų regionų). Tai reiškia, kad net pasiekus REM miegą, sapnai ne visada būtinai pasireikš.

Dažnas teiginys „aš nesapnuoju“ dažniausiai nėra tikslus – kur kas dažniau tai reiškia „aš neprisimenu savo sapnų“. Sapnų prisiminimas priklauso nuo atminties veiklos miego metu. Sapnuojant aktyvios sritys, atsakingos už vaizdus ir emocijas, tačiau silpniau dirba tos, kurios atsakingos už logiką ir ilgalaikę atmintį. Kad sapną prisimintume, svarbu: pabusti tinkamu momentu (dažniausiai REM fazėje), kad smegenys „užfiksuotų“ sapną atmintyje.Žmonės, kurie dažniau trumpam pabunda naktį, dažniau prisimena sapnus. Kiti gali sapnuoti tiek pat, tačiau ryte nieko neprisiminti, nes informacija tiesiog nebuvo išsaugota.

Sapnai žmoniją domino jau nuo antikos laikų. Iki 20 vyravo nuomonė, kad sapnų šaltinis yra išorinis – tarsi jie ateitų iš aplinkos, o ne iš paties žmogaus. Tačiau Sigmundas Froidas 1900 metais išleido knygą ir pakeitė mokslininkų matymą apie sapnus, kad sapnai yra vidinis procesas, susijęs su žmogaus emociniais impulsais ir instinktais – tarsi savotiška dienos įvykių ir minčių išrkova. Šiandien žinome, kad sapnuojant smegenys yra itin aktyvios - suaktyvėja limbinė sistema (emocijos), miego metu aktyvus hipokampas (prisiminimai), tačiau silpniau veikia prefrontalinė žievė (logika, kontrolė). Dėl to sapnai dažnai būna emocingi, nelogiški, bet vizualiai ryškūs. Fiziologiškai REM fazėje vyksta keli svarbūs procesai, pavyzdžiui, vyksta intensyvi neuronų veikla, tačiau sumažėja raumenų kontrolė (kūnas tarsi „paralyžiuotas“), taip pat išlieka aktyvios sensorinės sritys bei vyksta specifiniai neurocheminiai pokyčiai.

Trumpai tariant: smegenys kuria „vidinį filmą“, o kūnas tuo metu ilsisi. Nors kartais kūnas gali sudalyvauti ir priminti apie savo vaidmenį miego metu. Reiškinys, kai prieš pat užmiegant kartais krūptelime vadinamas hipnagoginiu trūkčiojimu. Jis pasireiškia pereinant iš budrumo į miegą. Viena iš teorijų teigia, kad kūnui atsipalaiduojant, smegenys tai gali interpretuoti kaip kritimą, todėl siunčiamas staigus signalas raumenims, kad jie susitrauktų ir taip bandytų "išsigelbėti" kritimo metu. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad tai nėra atsitiktinis reiškinys. Greičiau tai tiksliai laike atsirandantis smegenų sistemų nesusiderinimo momentas, kai skirtingos nervų sistemos dalys dar nėra pilnai „sinchronizuotos“.

Sapnai yra svarbi emocinės reguliacijos dalis. Jie padeda apdoroti patirtis, sumažinti stresą, geriau suprasti savo jausmus. Be to, sapnavimas gali skatinti kūrybiškumą ir padėti rasti naujus sprendimus problemoms.

Šie klausimai įdomūs ne tik suaugusiems, bet ir vaikams, todėl informaciją dalinamės ir su mažaisiais. Pokalbį apie miegą ir sapnus taippat galite matyti LRT vaikų laidoje "Čia dabar", nuorodą į laidos įrašą: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000704153/kaip-atrodo-ugniagesiu-gelbetoju-darbas-ir-kodel-sapnuojame

© Combrisson et al., 2017 (Frontiers in Neuroinformatics), CC BY 4.0
https://www.frontiersin.org/journals/neuroinformatics/articles/10.3389/fninf.2017.00060/full